Geologiniai tyrinėjimai, atliekami kasant tunelius

Tuneliai kasami, statant metropolitenus, tiesiant geležinkelius, au­tomobilių kelius, vandens kelius ir statant užtvankas. Kasant tune­lius po kalnų keteromis arba po upių vagomis, susiduriama su labai sudėtingomis inžinerinėmis geologinėmis sąlygomis. Todėl tenka at­likti ir labai sudėtingus inžinerinius geologinius tyrinėjimus. Inži­neriniai geologiniai tyrinėjimai, kasant tunelius, atliekami dviem sta­dijomis.

Prieš pradedant tvrinėjimus, atliekami paruošiamieji darbai: s.u­renkama literatūra, ataskaitos ir archyvinė medžiaga. Ja remiantis, sudaroma tyrinėjimų metodika, sąmata, darbų programa ir darbų vykdymo grafikas.

gruntu-tyrimai

Pirmajame tyrinėjimų etape sudaroma 1 : 10 000 mastelio inžine­rinė geologinė nuotrauka, portalų sritvse — 1 : 5000. Tyrinėjama apie 1 km pločio juosta, gręžiami 5-6 m gilesni, negu tunelio dugnas, gręžiniai. Jeigu dugne slūgso silpni gruntai, tai gręžiniai turi praeiti visą jų storymę. Portalų srityse gręžiama po tris gręžinius, toliau jie gręžiami 100-250 m atstumais vienas nuo kito (22.15 pav.). Tunelių tyrinėjimui dažniausiai taikomi geofiziniai-elektrožvalgybos metodai: elektroprofiliavimas, vertikalusis elektrinis zondavimas ir kt.

Antrajame tyrinėjimų etape, galutinai parinkus tunelio trasą, ne­aiškiose ir sudėtingose vietose gręžiami papildomi gręžiniai. Siame etape atliekami pagrindiniai lauko bandymai: statinis ir dinaminis zondavimas, grunto bandymai štampais ir kt. Laboratorijoje tiriamos grunty ir požeminio vandens savybės.

Tyrinėjimų ataskaitą sudaro aiškinamasis raštas ir grafinė me­džiaga. Grafinė medžiaga — tai tunelio trasos inžinerinis geologi­nis žemėlapis, išilginiai ir skersiniai pjūviai, lauko bandymų grafi­kai ir kt.

Inžineriniai geologiniai tyrinėjimai, tiesiant požeminius tinklus

Valymo irenginių kategorijai priklauso filtracijos ir laistymo lau­kai, dumblo aikštelės ir pan. Atliekant valymo irenginių inžinerinius geologinius tyrinėjimus, reikia nustatyti statybos vietos geologinę sąrangą ir hidrogeologines sąlygas. Hidrogeologinių tyrinėjimų me­tu reikia nustatyti požeminio vandens gyll, jo režimą, aeracijos zonos gruntų filtracines savybes. Valymo Irenginių aikštelėse gręžiniai grę­žiami 100X100 m ar 200X200 m tinklo forma. Kai požeminis vanduo ne giliau kaip 3 rn nuo žemės paviršiaus, gręžiniai gręžiami 4-5 m gylio. Jeigu požeminis vanduo giliai, tai gręžiami 7-8 m gylio gręžiniai. Kai į valymo irenginius leidžiami druskingi vandenys, reikia ištirti požeminio vandens balansą ir jo jtaką požeminio vandens mine­ralizacijai.

Inžineriniai geologiniai tyrinejimai, klojant elektros perdavimo linijas

Elektros perdavimo linijos būna dviejų tipų: orinės ir kabelinės. Kabelinės elektros perdavimo linijos klojamos giliau sezoninio jšalo ribos. Laikinos kabelinės elektros perdavimo linijos klojamos žemės paviršiuje. Orinės elektros perdavimo linijos tiesiamos ant atramų. Inžinerinių geologinių tyrinėjimų, klojant elektros perdavimo linijia trasas, yra du etapai: paruošiamieji ir detalūs.

Paruošiamieji inžineriniai geologiniai tyrinėjimai susideda iš vi­zualių elektros perdavimo linijų trasų variantų inžinerinių geologinių tyrinėjimų. Tyrinėjant atliekami žvalgymo darbai ir laboratoriniai tyrimai. Jeigu geologinės sąlygos paprastos, tai 3-5 km trasos ruože gręžiamas vienas gręžinys. Papildomi gręžiniai gręžiami tuomet, kai elektros perdavimo linijos trasa kerta natūralias ir dirbtines kliūtis, keičiasi jos kryptis. Gręžiniai esti jvairaus gylio. Po metalinių atra­my masyviais pamatais gręžiami iki 5 m gylio gręžiniai, po ge1žbeto­ninėmis ir medinėmis atramomis — 4 m. Kai atramos statomos ant polinių pamatų, gręžiami iki 7 m gylio gręžiniai.

šaltinis: http://naujienosvilniuje.weebly.com/blogas/geologiniai-tyrinejimai-atliekami-statant-tiltus

KALKĖS IR JŲ RŪŠYS

Kalkių milteliai gaminami dve­jopu būdu: degtas gabalines kalkes gesinant garais specialiuose hidratoriuose (gaunami gesintų kalkių milteliai) arba malant jas (gaunami negesintų kalkių milteliai).

Kalkių milteliai parduodami jpakuoti po­pieriniuose maišeliuose po 50 kg. Ant mai­šelitlipaprastai esti nurodyta kalkių rūšis ir miltelių pagaminimo data. milte­liai turi būti sunaudoti ne vėliau kaip per 30 dienų. Kitaip jie nustoja aktyvumo.

kalkiu-rusys

Hidraulinės kalkės

gaunamos, degant mergelius arba dolo­mitus, turinčius iki 20%. molingų dalių arba iki 40% ir mag­nezito.

Maltos hidraulinės kalkės vartojamos pamatų mūro ir tinko darbams. Su hidraulinėmis kalkėmis maišyti skiediniai pradėję kietėti ore, toliau gali kietėti ir vandenyje.

Romancementas

yra truputi geresnė rišamoji medžiaga, negu hidraulinės kalkės, ir vartojamas tiems pat tikslams.

Portlandcementas

gaunamas, degant kalkinių uolienų ir molio iki sukepimo j klinkeri (1450-1500°) ir po to su­malant jj j smulkius miltelius, kurie dar kurj laiką silosuojami, o paskui pakuojami j popierinius maišelius po 50 kg.

Portlandcementas — labiausiai aktyvi rišamoji medžiaga, kietėjanti ir vandenyje. Jis pradeda rištis po 45 minučių, sumai­šius su vandeniu (kiti — lėtesnieji cementai — po 1-4 val.), o baigia tik po 12 valandų. Po to jis pradeda kietėti. Galutinai sukietėja tik po 28 dienų.

Portlandcementas gaminamas šešių markių: 200, 250, 300, 400, 500 ir 600. Markė nustatoma, tiriant cemento skiedinio, .4ttmaišyto stt smėliu santykiu 1 : 3, atsparumą.

Geriausia kalkes gesinti rudenį ir, šiltai apdengus, palikti jas duobėje iki pavasario, kada pats tinkamiausias laikas statybos darbams.

Šaltinis: https://lt.wikipedia.org/wiki/Kalk%C4%97s

paleidimo-sildytuvas

Paleidimo šildytuvas. Atšalus orui

Paleidimo šildytuvas. Atšalus orui, variklis paleidžiemas sunkiau, todėl pašildomas ipaleidimo šildytuvu. Automobilio 31/1J1-130 šildytu­vą sudaro katilas, kreipiantysis atvamzdis, elektrinis ventiliatorius, de,galy bakelis, elektromagnetinis uždarymo vožtuvas, valdymo pul­tas, piltuvėlis, atvamzdžiai, jungiamieji vamzdeliai ir žarnelės.

paleidimo-sildytuvas

Šildytuvo katilas nuolatos sujungtas su variklio aušinimo siste­ma. Bakelis pripildomas tokių pat degalų ikaip ir automobilio bakas. Degalai pro elektromagnetinj uždarymo vožtuvą savitaka teka į ka­tilo de,gimo kamerą. Oras į degimo kamerą varomas elektriniu ventiliatoriumi. Degųji mišinj iš pradžių ,padega kaitrinė žvakė, ,paskui užtenka degančio mišinio liepsnos. Deginiai atvamzdžiu nukreipiami j karterio dugninės paviršių alyvai pašildyti. Uždegimo žvakės, ven­tiliatoriaus ir elektromagnetinio vožtuvo jungikliai bei kontrolinė spiralė yra valdymo pulte.

Rengiantis šildyti variklį, reikia turėti 32-35 1 vandens aušinimo sistemai pripildyti, uždaryti radiatoriaus žaliuzes, atidaryti variklio gaubtą, atjungti alyvos radiatorių ir apdangalu uždengti radiato­riaus igroteles.

Šildytuvo bakelj pripildžius degalų..), pro piltuvėlį į šildytuvo ka­tilą supilama 1,5 I vandens. 45 sekundėms atsukamas bakelio apačio­je jtaisytas degalų tiekimo čiaupelis ir perjungiklio rankenėlė ,pasu­kama j .padėtj 11 (paleidima.$). Tai padarius pradeda veikti ventilia­toriaus elektros variklis, atsidaro elektromagnetinis vožtuvas, degimo kameros asbestinę dangą suvillgo benzinas. Tada perjiungiklio ran­kenėlė pasukama j padėtj „0″ ir ijungiama kaitrinė žvakė. Kartu su žvake įsijunigia elektroma,gnetinio vožtuvo kaitinimo spiralė ir kont­rolinė spiralė. Kai tik kontrolinė spiralė jkaista iki šviesiai raudonos spalvos, pasigirsta iužsidegančio benzino phūpsnis degimo kameroje. Tada jau galima paleisti šildytuvą, t. y. pasukti perjungiklio ranke­nėlę j padėtj 11. Kai tik šildytuvas pradeda stabiliai dirbti, išjungia­ma žvakė (atleidžiamas jun,giklis). Po 1-2 min pro.piltuvėll j katilą supilama 6-8 1 vandens. Piltuvėll iužkimšus kamščiu, laukiama, kol jšils variklis. Įšilus vandeniui ir pro radiatoriaus kakliuką pradėjus eiti ganui, rankena keletą kartų apsukamas variklio alkūninis velenas. Sildytuvas išjungiamas —perjungiklid rankenėlė pasukama j ip.adėti / (prapučiamas katilas) ir užsukamas de,galy tiekimo čiaupelis. Lieps­nai nustojus ūžti katile, 1 min palaukiama ir išjungiamas ventiliato­rius, t. y. perjungiklio rankenėlė .pasukama j padėtj „O“. Paleidžia­mas variklis, uždaromas radiatoriaus atvamzdžio išleidimo čiaupelis.

Tekstą parengė pagal rekomendacijas: http://superkamautomobilius.lt/automobiliu-supirkimas-alytuje/

taip pat remtasi šaltiniu: https://lt.wikipedia.org/wiki/Automobili%C5%B3_servisas ir straipsniu 

Pirmasis tinklaraščio įrašas!

Jus sveikina Blogr.lt!
Tai pirmasis tinklaraščio įrašas. Galite jį redaguoti arba ištrinti.
Jei kils neaiškumų ar prireiks kokios pagalbos, rašykite Blogr.lt forume.
Taip pat nepamirškite perskaityti mūsų taisyklių.

Rašant įrašus, tikriausiai norėsite įkelti ir įvairių filmukų. Tai labai paprasta, tereikia į įrašo rašymo laukelį nukopijuoti tekstinę filmuko nuorodą iš filmuko adreso laukelio (ji prasideda http:// arba https:// ).