Tuneliai kasami, statant metropolitenus, tiesiant geležinkelius, automobilių kelius, vandens kelius ir statant užtvankas. Kasant tunelius po kalnų keteromis arba po upių vagomis, susiduriama su labai sudėtingomis inžinerinėmis geologinėmis sąlygomis. Todėl tenka atlikti ir labai sudėtingus inžinerinius geologinius tyrinėjimus. Inžineriniai geologiniai tyrinėjimai, kasant tunelius, atliekami dviem stadijomis.
Prieš pradedant tvrinėjimus, atliekami paruošiamieji darbai: s.urenkama literatūra, ataskaitos ir archyvinė medžiaga. Ja remiantis, sudaroma tyrinėjimų metodika, sąmata, darbų programa ir darbų vykdymo grafikas.
Pirmajame tyrinėjimų etape sudaroma 1 : 10 000 mastelio inžinerinė geologinė nuotrauka, portalų sritvse — 1 : 5000. Tyrinėjama apie 1 km pločio juosta, gręžiami 5-6 m gilesni, negu tunelio dugnas, gręžiniai. Jeigu dugne slūgso silpni gruntai, tai gręžiniai turi praeiti visą jų storymę. Portalų srityse gręžiama po tris gręžinius, toliau jie gręžiami 100-250 m atstumais vienas nuo kito (22.15 pav.). Tunelių tyrinėjimui dažniausiai taikomi geofiziniai-elektrožvalgybos metodai: elektroprofiliavimas, vertikalusis elektrinis zondavimas ir kt.
Antrajame tyrinėjimų etape, galutinai parinkus tunelio trasą, neaiškiose ir sudėtingose vietose gręžiami papildomi gręžiniai. Siame etape atliekami pagrindiniai lauko bandymai: statinis ir dinaminis zondavimas, grunto bandymai štampais ir kt. Laboratorijoje tiriamos grunty ir požeminio vandens savybės.
Tyrinėjimų ataskaitą sudaro aiškinamasis raštas ir grafinė medžiaga. Grafinė medžiaga — tai tunelio trasos inžinerinis geologinis žemėlapis, išilginiai ir skersiniai pjūviai, lauko bandymų grafikai ir kt.
Inžineriniai geologiniai tyrinėjimai, tiesiant požeminius tinklus
Valymo irenginių kategorijai priklauso filtracijos ir laistymo laukai, dumblo aikštelės ir pan. Atliekant valymo irenginių inžinerinius geologinius tyrinėjimus, reikia nustatyti statybos vietos geologinę sąrangą ir hidrogeologines sąlygas. Hidrogeologinių tyrinėjimų metu reikia nustatyti požeminio vandens gyll, jo režimą, aeracijos zonos gruntų filtracines savybes. Valymo Irenginių aikštelėse gręžiniai gręžiami 100X100 m ar 200X200 m tinklo forma. Kai požeminis vanduo ne giliau kaip 3 rn nuo žemės paviršiaus, gręžiniai gręžiami 4-5 m gylio. Jeigu požeminis vanduo giliai, tai gręžiami 7-8 m gylio gręžiniai. Kai į valymo irenginius leidžiami druskingi vandenys, reikia ištirti požeminio vandens balansą ir jo jtaką požeminio vandens mineralizacijai.
Inžineriniai geologiniai tyrinejimai, klojant elektros perdavimo linijas
Elektros perdavimo linijos būna dviejų tipų: orinės ir kabelinės. Kabelinės elektros perdavimo linijos klojamos giliau sezoninio jšalo ribos. Laikinos kabelinės elektros perdavimo linijos klojamos žemės paviršiuje. Orinės elektros perdavimo linijos tiesiamos ant atramų. Inžinerinių geologinių tyrinėjimų, klojant elektros perdavimo linijia trasas, yra du etapai: paruošiamieji ir detalūs.
Paruošiamieji inžineriniai geologiniai tyrinėjimai susideda iš vizualių elektros perdavimo linijų trasų variantų inžinerinių geologinių tyrinėjimų. Tyrinėjant atliekami žvalgymo darbai ir laboratoriniai tyrimai. Jeigu geologinės sąlygos paprastos, tai 3-5 km trasos ruože gręžiamas vienas gręžinys. Papildomi gręžiniai gręžiami tuomet, kai elektros perdavimo linijos trasa kerta natūralias ir dirbtines kliūtis, keičiasi jos kryptis. Gręžiniai esti jvairaus gylio. Po metalinių atramy masyviais pamatais gręžiami iki 5 m gylio gręžiniai, po ge1žbetoninėmis ir medinėmis atramomis — 4 m. Kai atramos statomos ant polinių pamatų, gręžiami iki 7 m gylio gręžiniai.
šaltinis: http://naujienosvilniuje.weebly.com/blogas/geologiniai-tyrinejimai-atliekami-statant-tiltus