Kategorijos archyvas: STATYBA

Statyba – remontas, rekonstrukcijos, apdaila, apžvalgos produkcijos ir paslaugų.

APDAILOS DARBŲ TECNOLOGIJA

Didelę gyvenimo dalį žmogus praleidžia patalpose – darbe, svečiuose, parduotuvėse ir, žinoma, namuose. Jį supanti aplinka – patalpų įrengimas, jaukumas, apdaila – turi didelės įtakos gyvenimo ir darbo sąlygoms, nuotaikai, gali padidinti arba sumažinti darbo našumą, o sutvarkytas ir suderintas pastatų patalpų interjeras bei eksterjeras parodo valstybės ekonominę būklę bei socialinę pažangą.

            Patalpų apdaila – sunkaus ir kruopštaus dažymo darbo rezultatas. Dažytojas paskutinis iš statybininkų palieka statomą objektą, taigi nuo jo atlikto darbo didele dalimi priklausys estetinis patalpų vaizdas, ar jose bus gera dirbti, jauku gyventi, malonu ilsėtis.

            Dažytojo darbas bus efektyvus tik tuo atveju, jei jis sugebės teisingai įvertinti dažomo paviršiaus medžiagą, jos stovį ir deramai bei kruopščiai apdoros paviršius. Tinkamas paviršių paruošimas ypatingai svarbus dažymo darbe, nes dauguma dažymo problemų kyla dėl nekokybiško paviršių apdorojimo.

Taigi dažymo darbų paskirtis yra ta, kad mums turi patikti mūsų aplinka.

5.4.2 Bendrieji nurodymai, reikalavimai. 

Prieš pradėdamas dažymo darbus Rangovas privalo atlikti bandomojo dažymo pavyzdžius. Šiuos pavyzdžius naudoti kaip etalonus.

Visiems dažymo darbams reikalaujama penkerių (5) metų garantija, pradedant nuo objekto pridavimo eksploatacijai datos. Visus įmanomus dažymo darbus, įtrauktus pagal šią garantiją, turi atlikti dažymo darbų Rangovas, kuris taip pat atsakingas už visas su dažymu susijusias išlaidas.

Rangovas prižiūri dažymo darbų tvarką pagal statybos darbų sekos eigą.

Rangovas turi samdyti patyrusius prižiūrėtojus ir kvalifikuotą personalą. Naudojami darbo metodai turi tikti naudojamoms dažymo medžiagoms. Atliekant darbą, reikia atsižvelgti į visus faktorius, turinčius įtaką darbo rezultatams, pvz. oro sąlygas, oro temperatūrą, dažomo paviršiaus ir jo pagrindo drėgnumą, dulkėtumą ir galimybę iškraustyti dažytinas patalpas, bei visa tai registruoti į statybos darbų žurnalą.

Užbaigus darbus, Rangovas turi pateikti Užsakovui dokumentaciją, kurioje būtų nurodyti naudotų medžiagų pavadinimai, gamybos vieta, spalvų kodai ir priežiūros instrukcijos bei galimi kokybės liudijimai. Rangovas atsakingas už tinkamą darbų vykdymą.  Visi dažyti paviršiai turi atitikti patvirtintus etalonus.

Reikalavimai dangos sluoksniams

                                                                                                  Lentelė  Nr

Techniniai reikalavimai Kontrolė
Dažų dangos sluoksnių leidžiamas storis: 5 matavimai 50-70 m2 paviršiaus arba mažesnis paviršius su matomais defektais
– glaisto – 0,5 mm
– atskirų vietų užtaisymai glaistu – 2 mm (šios vietos dengiamos keliais sluoksniais, kurių storis po 0,5 mm, kitas sluoksnis dengiamas visiškai išdžiūvus prieš tai dengtam)
– dažų sluoksnio > 25 mkm

Kiekvieno sluoksnio paviršiai turi būti lygūs, be nuotekų. Dažų sluoksnis turi būti tvirtai ir tolygiai sukibęs su dengiamuoju paviršiumi.

Skirtingų spalvų dažų ar medžiagų sandūros ar jų sandūros su nedažytais paviršiais turi būti tiesios ir tikslios.

Šviesi spalva turi būti uždažoma už kampo, o tamsioji maždaug 1 mm iki kampo, nebent būtų pateikti kitokie nurodymai.Tačiau praktikoje stengiamasi skirtingą dažų sandūrą daryti vidiniame kampe.

Dažytų paviršių kokybė turi būti vertinama tik dažams visai išdžiūvus. Apdaila turi būti atlikta taip, kad paviršiuje nebūtų matinių ar blizgių dėmių.

Jei atsiranda defektų, Rangovas turi atnaujinti visą paviršių, nebent remontas būtų pakankama priemonė defektų ištaisymui.

KALKĖS IR JŲ RŪŠYS

Kalkių milteliai gaminami dve­jopu būdu: degtas gabalines kalkes gesinant garais specialiuose hidratoriuose (gaunami gesintų kalkių milteliai) arba malant jas (gaunami negesintų kalkių milteliai).

Kalkių milteliai parduodami jpakuoti po­pieriniuose maišeliuose po 50 kg. Ant mai­šelitlipaprastai esti nurodyta kalkių rūšis ir miltelių pagaminimo data. milte­liai turi būti sunaudoti ne vėliau kaip per 30 dienų. Kitaip jie nustoja aktyvumo.

kalkiu-rusys

Hidraulinės kalkės

gaunamos, degant mergelius arba dolo­mitus, turinčius iki 20%. molingų dalių arba iki 40% ir mag­nezito.

Maltos hidraulinės kalkės vartojamos pamatų mūro ir tinko darbams. Su hidraulinėmis kalkėmis maišyti skiediniai pradėję kietėti ore, toliau gali kietėti ir vandenyje.

Romancementas

yra truputi geresnė rišamoji medžiaga, negu hidraulinės kalkės, ir vartojamas tiems pat tikslams.

Portlandcementas

gaunamas, degant kalkinių uolienų ir molio iki sukepimo j klinkeri (1450-1500°) ir po to su­malant jj j smulkius miltelius, kurie dar kurj laiką silosuojami, o paskui pakuojami j popierinius maišelius po 50 kg.

Portlandcementas — labiausiai aktyvi rišamoji medžiaga, kietėjanti ir vandenyje. Jis pradeda rištis po 45 minučių, sumai­šius su vandeniu (kiti — lėtesnieji cementai — po 1-4 val.), o baigia tik po 12 valandų. Po to jis pradeda kietėti. Galutinai sukietėja tik po 28 dienų.

Portlandcementas gaminamas šešių markių: 200, 250, 300, 400, 500 ir 600. Markė nustatoma, tiriant cemento skiedinio, .4ttmaišyto stt smėliu santykiu 1 : 3, atsparumą.

Geriausia kalkes gesinti rudenį ir, šiltai apdengus, palikti jas duobėje iki pavasario, kada pats tinkamiausias laikas statybos darbams.

Šaltinis: https://lt.wikipedia.org/wiki/Kalk%C4%97s