Transporto stotelės nuo Amerikos iki Vilniaus

Visuomeninio transporto techninės galimybės leidžia miesto teritorijoje važiuoti nuo kelių iki 60 km/h greičiu, vežti iki kelių šimtų Daugeliui šios transporto priemonės yra pakankamai patogios. Tačiau tradicinių miesto transporto rūšių efektyvumas metai po metų mažėja, kiekybinis jų gausėjimas daugeliu atvejų yra ribotas ir nebepatenkina ypač miestų

Normaliomis sąlygomis iki visuomeninio transporto stotelės turėtų būti ne daugiau kaip 5 min, kelio, turėtume laukti ne ilgiau kaip 1-2 min. ir važiuodami miesto ribose sugaišti ne daugiau 25— 30 min. Reikėtų, kad norintiems pakaktų vietų sėdėti, nevargintų triukšmas, vibracija ir pan. Patenkinti visas šias sąlygas gana sunku, nes ribotos tebėra dabartinių transporto rūšių techninės galimybės. O keleivių skaičius, važiavimo atstumai kasmet didėja, nes kyla pragyvenimo lygis, lieka daugiau laisvo laiko, įvairesnės darosi poilsio formos ir geografija, taip pat plečiasi miestų teritorijos.

automobiliu-supirkimas-stoteles-vilnius

Jav – amerika – japonija

Išsivysčiusiose kapitalistinėse šalyse stichiškai augant miestams jų teritorijos susilieja ir užima milžiniškus plotus. Pavyzdžiui, JAV susidarė vadinamasis megapolis — ištisai apstatyta 1000 km ilgio ir vietomis net 200 km pločio juosta, kuri užima tik 8,5% visos šalies teritorijos, o gyvena čia net 24% visų amerikiečių. Panaši padėtis ir Japonijoje: Tokaido megapolyje sukoncentruota 43% šalies gyventojų. Nustatyta, kad tokiuose supermiestuose gyventojai nuvažiuoja 50-100 kartų daugiau kilometrų negu paprastuose.

Vilnius – jo augimas ir transportas – supirkimas

Mūsų šalies miestai auga planingai toks kaip Vilnius. Tokių hipertrofuotų jų plėtimosi pavyzdžių neturime ir, matyt, neturėsime. Tačiau keičiasi apgyvendinimo formos, atsiranda aglomeracijos, kuriose gyventojų kelionės darosi intensyvesnės ir ilgesnės. Automobilių kiekis didėja gatvėse, taip pat atsiranda problemos su statymų kiemuose. Daug automobilių stovi išvis neprižiūrimi. Pasak automobilių supirkėjų tai puikus šansas užsidirbti. Automobilių supirkimas Vilniuje pasak jų pelningiausias miestas iš visų kitų Lietuvos miestų.

Iš miesto transporto rūšių patogiausias yra individualus transportas. Kol individualių automobilių nedaug, privalumai išnaudojami visiškai. Konkuruoti su miesto visuomeniniu transportu individualūs automobiliai pradėjo 1926 m. JAV, kai tūkstančiui gyventojų jų buvo 65, Didžiojoje Britanijoje — 1946 m. (40-50 automobilių 1000 gyventojų). Mūsų respublikos miestai praktiškai jau pasiekė toki pat automobilizacijos lygi. Jau šiuo metų centrinės Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir kitų miestų gatvės bei sankryžos perkrautos, pasiekta pralaidumo. Mažėja greitis, miesto transporto pajėgumas, o individualaus transporto greitis spūsties valandomis tesiekia 9-10 km/h. Žodžiu, visuomeninio ir individualaus transporto konkurencija nieko gero neduoda. Ne veltui išsivysčiusiose kapitalistinėse šalyse, kur nepaprastai daug individualių automobilių, visuomeninis transportas apleistas.

Užsienio šalių patyrimas rodo, kad grįžti prie visuomeninio transporto masinės automobilizacijos sąlygomis nepaprastai sunku. Vis dėlto tai bandoma daryti gana įvairiais, iš pirmo žvilgsnio net keistokais būdais. Pavyzdžiui, Niujorko centre nerekonstruojamos magistralinės gatvės vien dėl to, kad po rekonstrukcijos tų gatvių apkrovimas būtų dar didesnis… Ieškoma ir radikalesnių sprendimų: kuriamas naujas miesto transportas, tobulinamos jau egzistuojančios transporto sistemos. Stengiamasi sukurti toki miestų transportą, kuris turėtų ne tik visuomeninio bei individualaus transporto teigiamų ypatybių, bet ir visiškai naujų savybių, užtikrinančių saugų eismą, dideli greiti, važiavimo komfortą, eksploatacijos ekonomiškumą.

Mūsų šalyje visuomeninio ir individualaus transporto santykiai nėra įtempti, nes automobilizacijos lygis dar nėra pernelyg didelis. Jis sparčiai kyla, tačiau ir ateityje miestuose lemiamą reikšmę turės visuomeninis transportas. šalies liaudies ūkio ir miestu planavimas sudaro prielaidas efektyviai panaudoti visas transporto rūšis. Tačiau ir mūsų šalies miestams iškyla tradicinių transporto sistemą tobulinimo naujų kūrimo būtinumas.

šaltinis: Troleibusai važiavo kai dar automobilių nebuvo

APDAILOS DARBŲ TECNOLOGIJA

Didelę gyvenimo dalį žmogus praleidžia patalpose – darbe, svečiuose, parduotuvėse ir, žinoma, namuose. Jį supanti aplinka – patalpų įrengimas, jaukumas, apdaila – turi didelės įtakos gyvenimo ir darbo sąlygoms, nuotaikai, gali padidinti arba sumažinti darbo našumą, o sutvarkytas ir suderintas pastatų patalpų interjeras bei eksterjeras parodo valstybės ekonominę būklę bei socialinę pažangą.

            Patalpų apdaila – sunkaus ir kruopštaus dažymo darbo rezultatas. Dažytojas paskutinis iš statybininkų palieka statomą objektą, taigi nuo jo atlikto darbo didele dalimi priklausys estetinis patalpų vaizdas, ar jose bus gera dirbti, jauku gyventi, malonu ilsėtis.

            Dažytojo darbas bus efektyvus tik tuo atveju, jei jis sugebės teisingai įvertinti dažomo paviršiaus medžiagą, jos stovį ir deramai bei kruopščiai apdoros paviršius. Tinkamas paviršių paruošimas ypatingai svarbus dažymo darbe, nes dauguma dažymo problemų kyla dėl nekokybiško paviršių apdorojimo.

Taigi dažymo darbų paskirtis yra ta, kad mums turi patikti mūsų aplinka.

5.4.2 Bendrieji nurodymai, reikalavimai. 

Prieš pradėdamas dažymo darbus Rangovas privalo atlikti bandomojo dažymo pavyzdžius. Šiuos pavyzdžius naudoti kaip etalonus.

Visiems dažymo darbams reikalaujama penkerių (5) metų garantija, pradedant nuo objekto pridavimo eksploatacijai datos. Visus įmanomus dažymo darbus, įtrauktus pagal šią garantiją, turi atlikti dažymo darbų Rangovas, kuris taip pat atsakingas už visas su dažymu susijusias išlaidas.

Rangovas prižiūri dažymo darbų tvarką pagal statybos darbų sekos eigą.

Rangovas turi samdyti patyrusius prižiūrėtojus ir kvalifikuotą personalą. Naudojami darbo metodai turi tikti naudojamoms dažymo medžiagoms. Atliekant darbą, reikia atsižvelgti į visus faktorius, turinčius įtaką darbo rezultatams, pvz. oro sąlygas, oro temperatūrą, dažomo paviršiaus ir jo pagrindo drėgnumą, dulkėtumą ir galimybę iškraustyti dažytinas patalpas, bei visa tai registruoti į statybos darbų žurnalą.

Užbaigus darbus, Rangovas turi pateikti Užsakovui dokumentaciją, kurioje būtų nurodyti naudotų medžiagų pavadinimai, gamybos vieta, spalvų kodai ir priežiūros instrukcijos bei galimi kokybės liudijimai. Rangovas atsakingas už tinkamą darbų vykdymą.  Visi dažyti paviršiai turi atitikti patvirtintus etalonus.

Reikalavimai dangos sluoksniams

                                                                                                  Lentelė  Nr

Techniniai reikalavimai Kontrolė
Dažų dangos sluoksnių leidžiamas storis: 5 matavimai 50-70 m2 paviršiaus arba mažesnis paviršius su matomais defektais
– glaisto – 0,5 mm
– atskirų vietų užtaisymai glaistu – 2 mm (šios vietos dengiamos keliais sluoksniais, kurių storis po 0,5 mm, kitas sluoksnis dengiamas visiškai išdžiūvus prieš tai dengtam)
– dažų sluoksnio > 25 mkm

Kiekvieno sluoksnio paviršiai turi būti lygūs, be nuotekų. Dažų sluoksnis turi būti tvirtai ir tolygiai sukibęs su dengiamuoju paviršiumi.

Skirtingų spalvų dažų ar medžiagų sandūros ar jų sandūros su nedažytais paviršiais turi būti tiesios ir tikslios.

Šviesi spalva turi būti uždažoma už kampo, o tamsioji maždaug 1 mm iki kampo, nebent būtų pateikti kitokie nurodymai.Tačiau praktikoje stengiamasi skirtingą dažų sandūrą daryti vidiniame kampe.

Dažytų paviršių kokybė turi būti vertinama tik dažams visai išdžiūvus. Apdaila turi būti atlikta taip, kad paviršiuje nebūtų matinių ar blizgių dėmių.

Jei atsiranda defektų, Rangovas turi atnaujinti visą paviršių, nebent remontas būtų pakankama priemonė defektų ištaisymui.

Geologiniai tyrinėjimai, atliekami kasant tunelius

Tuneliai kasami, statant metropolitenus, tiesiant geležinkelius, au­tomobilių kelius, vandens kelius ir statant užtvankas. Kasant tune­lius po kalnų keteromis arba po upių vagomis, susiduriama su labai sudėtingomis inžinerinėmis geologinėmis sąlygomis. Todėl tenka at­likti ir labai sudėtingus inžinerinius geologinius tyrinėjimus. Inži­neriniai geologiniai tyrinėjimai, kasant tunelius, atliekami dviem sta­dijomis.

Prieš pradedant tvrinėjimus, atliekami paruošiamieji darbai: s.u­renkama literatūra, ataskaitos ir archyvinė medžiaga. Ja remiantis, sudaroma tyrinėjimų metodika, sąmata, darbų programa ir darbų vykdymo grafikas.

gruntu-tyrimai

Pirmajame tyrinėjimų etape sudaroma 1 : 10 000 mastelio inžine­rinė geologinė nuotrauka, portalų sritvse — 1 : 5000. Tyrinėjama apie 1 km pločio juosta, gręžiami 5-6 m gilesni, negu tunelio dugnas, gręžiniai. Jeigu dugne slūgso silpni gruntai, tai gręžiniai turi praeiti visą jų storymę. Portalų srityse gręžiama po tris gręžinius, toliau jie gręžiami 100-250 m atstumais vienas nuo kito (22.15 pav.). Tunelių tyrinėjimui dažniausiai taikomi geofiziniai-elektrožvalgybos metodai: elektroprofiliavimas, vertikalusis elektrinis zondavimas ir kt.

Antrajame tyrinėjimų etape, galutinai parinkus tunelio trasą, ne­aiškiose ir sudėtingose vietose gręžiami papildomi gręžiniai. Siame etape atliekami pagrindiniai lauko bandymai: statinis ir dinaminis zondavimas, grunto bandymai štampais ir kt. Laboratorijoje tiriamos grunty ir požeminio vandens savybės.

Tyrinėjimų ataskaitą sudaro aiškinamasis raštas ir grafinė me­džiaga. Grafinė medžiaga — tai tunelio trasos inžinerinis geologi­nis žemėlapis, išilginiai ir skersiniai pjūviai, lauko bandymų grafi­kai ir kt.

Inžineriniai geologiniai tyrinėjimai, tiesiant požeminius tinklus

Valymo irenginių kategorijai priklauso filtracijos ir laistymo lau­kai, dumblo aikštelės ir pan. Atliekant valymo irenginių inžinerinius geologinius tyrinėjimus, reikia nustatyti statybos vietos geologinę sąrangą ir hidrogeologines sąlygas. Hidrogeologinių tyrinėjimų me­tu reikia nustatyti požeminio vandens gyll, jo režimą, aeracijos zonos gruntų filtracines savybes. Valymo Irenginių aikštelėse gręžiniai grę­žiami 100X100 m ar 200X200 m tinklo forma. Kai požeminis vanduo ne giliau kaip 3 rn nuo žemės paviršiaus, gręžiniai gręžiami 4-5 m gylio. Jeigu požeminis vanduo giliai, tai gręžiami 7-8 m gylio gręžiniai. Kai į valymo irenginius leidžiami druskingi vandenys, reikia ištirti požeminio vandens balansą ir jo jtaką požeminio vandens mine­ralizacijai.

Inžineriniai geologiniai tyrinejimai, klojant elektros perdavimo linijas

Elektros perdavimo linijos būna dviejų tipų: orinės ir kabelinės. Kabelinės elektros perdavimo linijos klojamos giliau sezoninio jšalo ribos. Laikinos kabelinės elektros perdavimo linijos klojamos žemės paviršiuje. Orinės elektros perdavimo linijos tiesiamos ant atramų. Inžinerinių geologinių tyrinėjimų, klojant elektros perdavimo linijia trasas, yra du etapai: paruošiamieji ir detalūs.

Paruošiamieji inžineriniai geologiniai tyrinėjimai susideda iš vi­zualių elektros perdavimo linijų trasų variantų inžinerinių geologinių tyrinėjimų. Tyrinėjant atliekami žvalgymo darbai ir laboratoriniai tyrimai. Jeigu geologinės sąlygos paprastos, tai 3-5 km trasos ruože gręžiamas vienas gręžinys. Papildomi gręžiniai gręžiami tuomet, kai elektros perdavimo linijos trasa kerta natūralias ir dirbtines kliūtis, keičiasi jos kryptis. Gręžiniai esti jvairaus gylio. Po metalinių atra­my masyviais pamatais gręžiami iki 5 m gylio gręžiniai, po ge1žbeto­ninėmis ir medinėmis atramomis — 4 m. Kai atramos statomos ant polinių pamatų, gręžiami iki 7 m gylio gręžiniai.

šaltinis: http://naujienosvilniuje.weebly.com/blogas/geologiniai-tyrinejimai-atliekami-statant-tiltus

KALKĖS IR JŲ RŪŠYS

Kalkių milteliai gaminami dve­jopu būdu: degtas gabalines kalkes gesinant garais specialiuose hidratoriuose (gaunami gesintų kalkių milteliai) arba malant jas (gaunami negesintų kalkių milteliai).

Kalkių milteliai parduodami jpakuoti po­pieriniuose maišeliuose po 50 kg. Ant mai­šelitlipaprastai esti nurodyta kalkių rūšis ir miltelių pagaminimo data. milte­liai turi būti sunaudoti ne vėliau kaip per 30 dienų. Kitaip jie nustoja aktyvumo.

kalkiu-rusys

Hidraulinės kalkės

gaunamos, degant mergelius arba dolo­mitus, turinčius iki 20%. molingų dalių arba iki 40% ir mag­nezito.

Maltos hidraulinės kalkės vartojamos pamatų mūro ir tinko darbams. Su hidraulinėmis kalkėmis maišyti skiediniai pradėję kietėti ore, toliau gali kietėti ir vandenyje.

Romancementas

yra truputi geresnė rišamoji medžiaga, negu hidraulinės kalkės, ir vartojamas tiems pat tikslams.

Portlandcementas

gaunamas, degant kalkinių uolienų ir molio iki sukepimo j klinkeri (1450-1500°) ir po to su­malant jj j smulkius miltelius, kurie dar kurj laiką silosuojami, o paskui pakuojami j popierinius maišelius po 50 kg.

Portlandcementas — labiausiai aktyvi rišamoji medžiaga, kietėjanti ir vandenyje. Jis pradeda rištis po 45 minučių, sumai­šius su vandeniu (kiti — lėtesnieji cementai — po 1-4 val.), o baigia tik po 12 valandų. Po to jis pradeda kietėti. Galutinai sukietėja tik po 28 dienų.

Portlandcementas gaminamas šešių markių: 200, 250, 300, 400, 500 ir 600. Markė nustatoma, tiriant cemento skiedinio, .4ttmaišyto stt smėliu santykiu 1 : 3, atsparumą.

Geriausia kalkes gesinti rudenį ir, šiltai apdengus, palikti jas duobėje iki pavasario, kada pats tinkamiausias laikas statybos darbams.

Šaltinis: https://lt.wikipedia.org/wiki/Kalk%C4%97s

paleidimo-sildytuvas

Paleidimo šildytuvas. Atšalus orui

Paleidimo šildytuvas. Atšalus orui, variklis paleidžiemas sunkiau, todėl pašildomas ipaleidimo šildytuvu. Automobilio 31/1J1-130 šildytu­vą sudaro katilas, kreipiantysis atvamzdis, elektrinis ventiliatorius, de,galy bakelis, elektromagnetinis uždarymo vožtuvas, valdymo pul­tas, piltuvėlis, atvamzdžiai, jungiamieji vamzdeliai ir žarnelės.

paleidimo-sildytuvas

Šildytuvo katilas nuolatos sujungtas su variklio aušinimo siste­ma. Bakelis pripildomas tokių pat degalų ikaip ir automobilio bakas. Degalai pro elektromagnetinj uždarymo vožtuvą savitaka teka į ka­tilo de,gimo kamerą. Oras į degimo kamerą varomas elektriniu ventiliatoriumi. Degųji mišinj iš pradžių ,padega kaitrinė žvakė, ,paskui užtenka degančio mišinio liepsnos. Deginiai atvamzdžiu nukreipiami j karterio dugninės paviršių alyvai pašildyti. Uždegimo žvakės, ven­tiliatoriaus ir elektromagnetinio vožtuvo jungikliai bei kontrolinė spiralė yra valdymo pulte.

Rengiantis šildyti variklį, reikia turėti 32-35 1 vandens aušinimo sistemai pripildyti, uždaryti radiatoriaus žaliuzes, atidaryti variklio gaubtą, atjungti alyvos radiatorių ir apdangalu uždengti radiato­riaus igroteles.

Šildytuvo bakelj pripildžius degalų..), pro piltuvėlį į šildytuvo ka­tilą supilama 1,5 I vandens. 45 sekundėms atsukamas bakelio apačio­je jtaisytas degalų tiekimo čiaupelis ir perjungiklio rankenėlė ,pasu­kama j .padėtj 11 (paleidima.$). Tai padarius pradeda veikti ventilia­toriaus elektros variklis, atsidaro elektromagnetinis vožtuvas, degimo kameros asbestinę dangą suvillgo benzinas. Tada perjiungiklio ran­kenėlė pasukama j padėtj „0″ ir ijungiama kaitrinė žvakė. Kartu su žvake įsijunigia elektroma,gnetinio vožtuvo kaitinimo spiralė ir kont­rolinė spiralė. Kai tik kontrolinė spiralė jkaista iki šviesiai raudonos spalvos, pasigirsta iužsidegančio benzino phūpsnis degimo kameroje. Tada jau galima paleisti šildytuvą, t. y. pasukti perjungiklio ranke­nėlę j padėtj 11. Kai tik šildytuvas pradeda stabiliai dirbti, išjungia­ma žvakė (atleidžiamas jun,giklis). Po 1-2 min pro.piltuvėll j katilą supilama 6-8 1 vandens. Piltuvėll iužkimšus kamščiu, laukiama, kol jšils variklis. Įšilus vandeniui ir pro radiatoriaus kakliuką pradėjus eiti ganui, rankena keletą kartų apsukamas variklio alkūninis velenas. Sildytuvas išjungiamas —perjungiklid rankenėlė pasukama j ip.adėti / (prapučiamas katilas) ir užsukamas de,galy tiekimo čiaupelis. Lieps­nai nustojus ūžti katile, 1 min palaukiama ir išjungiamas ventiliato­rius, t. y. perjungiklio rankenėlė .pasukama j padėtj „O“. Paleidžia­mas variklis, uždaromas radiatoriaus atvamzdžio išleidimo čiaupelis.

Tekstą parengė pagal rekomendacijas: http://superkamautomobilius.lt/automobiliu-supirkimas-alytuje/

taip pat remtasi šaltiniu: https://lt.wikipedia.org/wiki/Automobili%C5%B3_servisas ir straipsniu