Visuomeninio transporto techninės galimybės leidžia miesto teritorijoje važiuoti nuo kelių iki 60 km/h greičiu, vežti iki kelių šimtų Daugeliui šios transporto priemonės yra pakankamai patogios. Tačiau tradicinių miesto transporto rūšių efektyvumas metai po metų mažėja, kiekybinis jų gausėjimas daugeliu atvejų yra ribotas ir nebepatenkina ypač miestų
Normaliomis sąlygomis iki visuomeninio transporto stotelės turėtų būti ne daugiau kaip 5 min, kelio, turėtume laukti ne ilgiau kaip 1-2 min. ir važiuodami miesto ribose sugaišti ne daugiau 25— 30 min. Reikėtų, kad norintiems pakaktų vietų sėdėti, nevargintų triukšmas, vibracija ir pan. Patenkinti visas šias sąlygas gana sunku, nes ribotos tebėra dabartinių transporto rūšių techninės galimybės. O keleivių skaičius, važiavimo atstumai kasmet didėja, nes kyla pragyvenimo lygis, lieka daugiau laisvo laiko, įvairesnės darosi poilsio formos ir geografija, taip pat plečiasi miestų teritorijos.
Jav – amerika – japonija
Išsivysčiusiose kapitalistinėse šalyse stichiškai augant miestams jų teritorijos susilieja ir užima milžiniškus plotus. Pavyzdžiui, JAV susidarė vadinamasis megapolis — ištisai apstatyta 1000 km ilgio ir vietomis net 200 km pločio juosta, kuri užima tik 8,5% visos šalies teritorijos, o gyvena čia net 24% visų amerikiečių. Panaši padėtis ir Japonijoje: Tokaido megapolyje sukoncentruota 43% šalies gyventojų. Nustatyta, kad tokiuose supermiestuose gyventojai nuvažiuoja 50-100 kartų daugiau kilometrų negu paprastuose.
Vilnius – jo augimas ir transportas – supirkimas
Mūsų šalies miestai auga planingai toks kaip Vilnius. Tokių hipertrofuotų jų plėtimosi pavyzdžių neturime ir, matyt, neturėsime. Tačiau keičiasi apgyvendinimo formos, atsiranda aglomeracijos, kuriose gyventojų kelionės darosi intensyvesnės ir ilgesnės. Automobilių kiekis didėja gatvėse, taip pat atsiranda problemos su statymų kiemuose. Daug automobilių stovi išvis neprižiūrimi. Pasak automobilių supirkėjų tai puikus šansas užsidirbti. Automobilių supirkimas Vilniuje pasak jų pelningiausias miestas iš visų kitų Lietuvos miestų.
Iš miesto transporto rūšių patogiausias yra individualus transportas. Kol individualių automobilių nedaug, privalumai išnaudojami visiškai. Konkuruoti su miesto visuomeniniu transportu individualūs automobiliai pradėjo 1926 m. JAV, kai tūkstančiui gyventojų jų buvo 65, Didžiojoje Britanijoje — 1946 m. (40-50 automobilių 1000 gyventojų). Mūsų respublikos miestai praktiškai jau pasiekė toki pat automobilizacijos lygi. Jau šiuo metų centrinės Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir kitų miestų gatvės bei sankryžos perkrautos, pasiekta pralaidumo. Mažėja greitis, miesto transporto pajėgumas, o individualaus transporto greitis spūsties valandomis tesiekia 9-10 km/h. Žodžiu, visuomeninio ir individualaus transporto konkurencija nieko gero neduoda. Ne veltui išsivysčiusiose kapitalistinėse šalyse, kur nepaprastai daug individualių automobilių, visuomeninis transportas apleistas.
Užsienio šalių patyrimas rodo, kad grįžti prie visuomeninio transporto masinės automobilizacijos sąlygomis nepaprastai sunku. Vis dėlto tai bandoma daryti gana įvairiais, iš pirmo žvilgsnio net keistokais būdais. Pavyzdžiui, Niujorko centre nerekonstruojamos magistralinės gatvės vien dėl to, kad po rekonstrukcijos tų gatvių apkrovimas būtų dar didesnis… Ieškoma ir radikalesnių sprendimų: kuriamas naujas miesto transportas, tobulinamos jau egzistuojančios transporto sistemos. Stengiamasi sukurti toki miestų transportą, kuris turėtų ne tik visuomeninio bei individualaus transporto teigiamų ypatybių, bet ir visiškai naujų savybių, užtikrinančių saugų eismą, dideli greiti, važiavimo komfortą, eksploatacijos ekonomiškumą.
Mūsų šalyje visuomeninio ir individualaus transporto santykiai nėra įtempti, nes automobilizacijos lygis dar nėra pernelyg didelis. Jis sparčiai kyla, tačiau ir ateityje miestuose lemiamą reikšmę turės visuomeninis transportas. šalies liaudies ūkio ir miestu planavimas sudaro prielaidas efektyviai panaudoti visas transporto rūšis. Tačiau ir mūsų šalies miestams iškyla tradicinių transporto sistemą tobulinimo naujų kūrimo būtinumas.
