Nekilnojamojo turto vertę įtakojantys fiziniai veiksniai

Individualūs arba fiziniai faktoriai lemia konkretaus nekilnojamojo turto objekto vertę, nes jie susiję su turto esminėmis savybėmis. Galima išskirti šiuos pagrindinius fizinius veiksnius lemiančius nekilnojamojo turto vertę:

  • Nekilnojamojo turto vieta;
  • Aplinkos būklė (kraštovaizdžio ypatumai, socialinė infrastruktūra,  teritorijos vystymosi perspektyvos);
  • Pastato būklė (pastato statybos kokybė, esamas pastato nusidėvėjimas, laiptinės būklė);
  • Pastato laikančiųjų konstrukcijų rūšis (blokinės, mūrinės, monolitinės, medinės);
  • Pastato tūriniai – planiniai sprendimai (butų skaičius pastate, aukštų skaičius, butų skaičius laiptinėje, liftų kiekis, pastato dizainas ir kt.);
  • Komunikacijų funkcionavimas (vandentiekio, kanalizacijos, elektros, šildymo sistemų funkcionavimas);
  • Šildymo sistema (pvz., itin paklausūs butai autonominis šildymas, arba su šildymo sistema su individualiu reguliavimu);
  • Buto būklė (buto įrengimo lygis, dizainas, poreikis remontui ir kt.);
  • Bendras plotas;
  • Buto tūriniai – planiniai sprendimai (buto bendras plotas, kambarių skaičius ir jų plotai, išplanavimo racionalumas, langų išdėstymas, lubų aukštis, šviesos pakankamumas, balkonas ir pan.);
  • Buto išsidėstymas pastate (aukštas, langų orientacija pasaulio šalių atžvilgiu);
  • Buto eksploatavimo išlaidos (mokesčiai už komunalines paslaugas, namo priežiūra, kitos išlaidos);
  • Papildoma įranga (signalizacija, integruotos audio, video, kompiuterinės sistemos, integruoti baldai, vėdinimo, kondicionavimo sistemos ir pan.)
  • Kaimynai;
  • Vaizdas pro langus;
  • Komunikacijos;
  • Statybos metai;
  • Mašinų stovėjimo aikštelė.

Kiekvienam miestui būdinga savita teritorinė miestų diferenciacija, tačiau pagrindinė šio pasiskirstymo priežastys įvairiuose miestuose yra panašios. Miesto struktūrą sudaro tą terpę, kurioje vysta nekilnojamojo turto rinkos procesai, todėl ji daugiau ar mažiau veikia bendruosius nekilnojamojo turto kainų teritorinės diferenciacijos ypatumus mieste. Pastebėtina, jog kainos miesto centre bei pagrindinėse gatvėse yra aukštesnės, o tolstant nuo jų kainos krenta. Viena iš akivaizdžių nekilnojamojo turto kainų skirtumo priežasčių yra funkciniai jo skirtumai, todėl galima teigti, jog skirtingų funkcijų zonose vyraus skirtingas nekilnojamais turtas ir, žinoma, skirtingos kainos. Taigi pagrindinis faktorius įtakojantis nekilnojamojo turto kainą yra vieta. Prestižiniuose rajonuose nekilnojamasis turtas yra brangiausias. Vilniaus mieste yra toks turto verčių pasiskirstymas pagal dislokacijos vietą (2 lentelė):

 

2 lentelė. NT verčių pasiskirstymas pagal dislokacijos vietą

 

Nekilnojamojo turto vieta Grupė
Centras, Senamiestis, Užupis 4
Naujamiestis, Antakalnis, Žvėrynas 3
Viršuliškės, Karoliniškės, Lazdynai, Fabijoniškės, Justiniškės, Šeškinė, Pašilaičiai, Pilaitė, Žirmūnai, Jeruzalė, Baltupiai, Santariškės 2
Žemieji Paneriai, Grigiškės, Naujoji Vilnia ir visi kiti  mikrorajonai 1

Taigi galima teigti, jog brangiausias nekilnojamasis turtas esantis mikrorajonuose priklausančiuose ketvirtajai grupei- Centras, Senamiestis, Užupis. Trečiąją grupę sudaro- Naujamiestis, Antakalnis, Žvėrynas. Antrojoje grupėje yra visi „miegamieji“ mikrorajonai- Viršuliškės, Karoliniškės, Lazdynai, Fabijoniškės, Justiniškės, Šeškinė, Pašilaičiai, Pilaitė, Žirmūnai, Jeruzalė, Baltupiai, Santariškės. Ketvirtąją grupę sudaro- Žemieji Paneriai, Grigiškės, Naujoji Vilnia ir visi kiti  anksčiau nepaminėti mikrorajonai.

Antrasis fizinis veiksnys yra fizinė būklė, jos grupavimas yra toks (3 lentelė):

3 lentelė. NT grupavimas pagal fizinę būklę.

 

Būklė
Grupė
Naujas 4
Naujas (dalinė apdaila) 3
Senas (suremontuotas) 2
Reikia remonto 1

Pirmąją grupę sudaro tie objektai, kuriems reikia remonto, antrąją- seni, bet suremontuoti objektai, trečioje grupėje yra nauji objektai su daline apdaila; ketvirtojoje- nauji, visiškai įrengti objektai.

Nekilnojamojo turto objektų grupavimą pagal laikančiąsias konstrukcijas sudaro mūrines, monolitines, blokines bei medines konstrukcijas turintys objektai (4 lentelė).

4 lentelė. NT grupavimas pagal laikančiąsias konstrukcijas.

 

Laikančiųjų konstrukcijų rūšis Grupė
Mūrinės 4
Monolitinės 3
Blokinės 2
Medinės 1

Minėtuose nekilnojamojo turto fizinių savybių grupėse, geriausiai vertinamos individualiosios savybės buvo priskiriamos ketvirtajai grupei. Mažiausiai patrauklios savybės- pirmajai. Taigi remiantis grupėmis, brangiausią nekilnojamąjį turtą Vilniaus mieste galima apibūdinti taip: tai mūrinis, naujos statybos, visiškai įrengtas objektas esantis Senamiestyje, Centre arba Užupyje. Kiti fiziniai faktoriai taip pat turi nemenką įtaką turto vertei. Kalbant apie tą patį brangiausią nekilnojamąjį objektą Vilniaus mieste svarbu paminėti ir tai, jog jo vertę padidintų ir gražus vaidas pro langą (pvz.: į Gedimino pilį) bei automobilio stovėjimo vieta, kaip žinoma, tai šiandien miesto centrui tai itin aktuali problema. Dažniausiai prioritetiniais laikomi aukštai, kurie yra ne pirmame ir ne paskutiniame aukšte, tačiau kalbant apie Senamiestį, paskutiniai aukštai yra mėgstami dėl galimybės įsirengti palėpę.  Taigi, jei šį objektą įvardintume kaip gyvenamąjį tada buto aukštas turėtų būti aukščiau nei pirmame, o geriausiai viršutiniame aukšte. Taip gali būti apibrėžiamas brangiausias nekilnojamojo turto objektas Vilniaus mieste.

šaltinis: http://www.lhr.lt/veiksniai-lemiantys-nekilnojamojo-turto-kaina-kas-itakoja/